Sanitarinės apsaugos zona: kada ji privaloma ir kaip nustatoma?

Sanitarinės apsaugos zonos nustatymas yra svarbus planuojant arba vykdant gamybos, atliekų tvarkymo, gyvulininkystės, nuotekų valymo ir kitą ūkinę veiklą. Netinkamai įvertinta arba neįregistruota sanitarinės apsaugos zona gali apsunkinti statybos, veiklos plėtros, taršos leidimo gavimo ar nekilnojamojo turto naudojimo procedūras.

Tačiau sanitarinės apsaugos zona nėra vien teisės aktuose nurodyto spindulio apskritimas aplink įmonę. Jos poreikis ir ribos priklauso nuo vykdomos veiklos, technologinių pajėgumų, taršos šaltinių, teritorijos užstatymo bei atliktų triukšmo, kvapų ir aplinkos oro taršos skaičiavimų.

Todėl SAZ klausimą rekomenduojama įvertinti dar prieš pasirenkant veiklos vietą, projektuojant pastatus arba pradedant ūkinės veiklos plėtrą.

Kas yra sanitarinė apsaugos zona?

Sanitarinė apsaugos zona, arba SAZ, – aplink stacionarų taršos šaltinį ar kelis taršos šaltinius nustatoma teritorija. Joje dėl galimo ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pagrindinė SAZ paskirtis – atskirti galimą poveikį sukeliančią ūkinę veiklą nuo gyvenamosios aplinkos ir kitų jautrių objektų.

SAZ teritorijoje taikomi apribojimai, susiję su gyvenamųjų, mokslo, gydymo, poilsio ir kai kurių kitų paskirčių objektų statyba, rekreacinių teritorijų planavimu bei statinių paskirties keitimu. Konkretūs apribojimai nustatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnyje.

Svarbu suprasti, kad SAZ nėra teritorija, kurioje leidžiama viršyti taršos ribines vertes. Jos ribos turi būti pagrįstos taip, kad už SAZ ribų ūkinės veiklos sukeliamas triukšmas, kvapai, oro tarša ir kiti veiksniai neviršytų gyvenamajai bei kitai jautriai aplinkai taikomų reikalavimų.

Kada sanitarinės apsaugos zonos nustatymas yra privalomas?

SAZ privaloma ne kiekvienai įmonei ar triukšmą sukeliančiai veiklai. Pirmiausia turi būti patikrinta, ar konkreti veiklos rūšis patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo prieduose nurodytas kategorijas.

Sanitarinės apsaugos zonos dažniausiai taikomos:

• gamybiniams objektams;
• pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai;
• nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo įrenginiams;
• atliekų laikymo, apdorojimo ir šalinimo objektams;
• kompostavimo aikštelėms;
• kapinėms ir krematoriumams;
• kitiems įstatyme išvardytiems komunaliniams objektams.

Gamybinių objektų atveju SAZ poreikis tikrinamas pagal faktinę vykdomą veiklą ir jai taikomą ekonominės veiklos rūšies kodą. Gyvulininkystės objektams reikšmingas laikomų sutartinių gyvulių skaičius, o komunaliniams objektams gali būti svarbus įrenginių našumas, atliekų kiekis ar kitas teisės aktuose nurodytas rodiklis.

Pasitikrinti, ar konkrečiai veiklai taikomas SAZ reikalavimas, galima naudojantis oficialiu SAZ nustatymo patikros įrankiu. Vis dėlto galutinį vertinimą rekomenduojama atlikti pagal faktinę veiklą, technologinius pajėgumus ir galiojančią teisės akto redakciją.

Normatyvinė SAZ ar PVSV būdu nustatytos ribos?

Sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti nustatomas dviem pagrindiniais būdais:

1. pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytą normatyvinį dydį;
2. atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir SAZ ribas pagrindus faktiniais skaičiavimais.

Normatyvinė SAZ nustatoma pagal teisės akte konkrečiai veiklos rūšiai nurodytą dydį. Tačiau toks dydis nebūtinai atspindi individualią įmonės situaciją, naudojamas technologijas, taršos mažinimo įrenginius ar teritorijoje esančias kliūtis.

Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, SAZ ribos pagrindžiamos pagal konkrečios veiklos keliamą poveikį. Jos gali būti sutapatintos su veiklos sklypo ribomis, apimti tik jo dalį arba patekti į gretimus sklypus.

PVSV nėra automatinis būdas SAZ sumažinti. Mažesnės ribos gali būti siūlomos tik tada, kai skaičiavimai patvirtina, kad už jų nebus viršijamos taikomos ribinės vertės.

Kokie veiksniai lemia SAZ dydį?

Sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas įvertinus visus konkrečiai veiklai reikšmingus visuomenės sveikatos veiksnius.

Dažniausiai vertinami:

• stacionarių taršos šaltinių išmetami oro teršalai;
• kvapų susidarymas ir jų sklaida;
• stacionarių bei mobiliųjų šaltinių keliamas triukšmas;
• technologinių įrenginių darbo laikas;
• žaliavų, produkcijos ir atliekų laikymo sąlygos;
• transporto srautai įmonės teritorijoje;
• fizikiniai ir biologiniai veiksniai;
• avarinių situacijų rizika;
• atstumas iki gyvenamųjų ir kitų jautrių teritorijų;
• foninė aplinkos tarša ir aplinkui veikiančių įmonių poveikis.

Modeliavimo rezultatai vertinami ne tik artimiausio gyvenamojo namo vietoje. Turi būti nustatyta visa teritorija, kurioje konkretus poveikio rodiklis gali pasiekti arba viršyti taikomą ribinę vertę.

Kaip vyksta sanitarinės apsaugos zonos nustatymas?

SAZ nustatymo procesą galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus.

Veiklos ir teritorijos analizė

Pirmiausia patikrinama, ar vykdomai arba planuojamai veiklai SAZ privaloma. Nustatoma, kokia veiklos kategorija taikoma, koks normatyvinis SAZ dydis numatytas ir ar tikslinga ribas nustatyti PVSV būdu.

Taip pat analizuojami žemės sklypai, gretimos teritorijos, gyvenamieji pastatai, esamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir teritorijų planavimo dokumentai.

Technologinės informacijos surinkimas

Vertintojui pateikiama informacija apie gamybos arba paslaugų procesus, žaliavas, naudojamus įrenginius, darbo laiką, pajėgumus, taršos šaltinius, transportą ir planuojamas poveikio mažinimo priemones.

Šiame etape svarbu naudoti realius projektinius duomenis. Jeigu vėliau pakeičiami įrenginiai, jų vieta ar veiklos pajėgumas, gali tekti tikslinti ir atliktus skaičiavimus.

Triukšmo, kvapų ir oro taršos vertinimas

Pagal veiklos pobūdį atliekami reikalingi matavimai arba sklaidos modeliavimas. Nustatoma, kaip poveikis pasiskirstys įmonės teritorijoje ir už jos ribų.

Triukšmo ir kvapų modeliavimas leidžia įvertinti ne tik esamą situaciją, bet ir planuojamus technologinius sprendinius. Pavyzdžiui, galima palyginti skirtingas įrenginių vietas, darbo režimus, triukšmo užtvaras ar oro valymo sistemas.

PVSV ataskaitos ir SAZ ribų plano parengimas

Remiantis surinkta informacija ir modeliavimo rezultatais parengiama PVSV ataskaita. Joje aprašoma veikla, aplinkinė teritorija, poveikio šaltiniai, skaičiavimo rezultatai, poveikio mažinimo priemonės ir siūlomos SAZ ribos.

Kartu parengiamas SAZ ribų planas ir kiti procedūrai reikalingi dokumentai.

Visuomenės informavimas

Su parengta PVSV ataskaita teisės aktuose nustatyta tvarka supažindinama visuomenė. Gyventojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su dokumentais, pateikti pasiūlymus ir dalyvauti viešame susirinkime.

Gautos pastabos turi būti išnagrinėtos, o atsakymai – pagrįsti ir įtraukti į visuomenės informavimo dokumentus.

Dokumentų pateikimas NVSC

PVSV ataskaita, SAZ ribų planas ir visuomenės informavimo dokumentai pateikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Priklausomai nuo situacijos, taip pat gali būti reikalingi žemės sklypų savininkų sutikimai, Nacionalinės žemės tarnybos išvada ar kiti SAZ nustatymą pagrindžiantys dokumentai.

NVSC išnagrinėja ataskaitą ir priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Sprendime nurodomas ir PVSV būdu nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis.

SAZ įregistravimas

Teigiamas NVSC sprendimas dar nėra paskutinis etapas. Nustatyta sanitarinės apsaugos zona turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Registravimui parengiami teisės aktuose nustatytos struktūros erdviniai duomenys ir per Registrų centro elektronines priemones pateikiamas prašymas.

Todėl būtina atskirti du rezultatus:

• NVSC sprendimą dėl veiklos galimybių ir SAZ dydžio;
• SAZ, kaip teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Kokie dokumentai reikalingi?

Tiksli dokumentų apimtis priklauso nuo veiklos, teritorijos ir pasirinkto SAZ nustatymo būdo. Dažniausiai reikia pateikti:

• žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus;
• sklypų planus ir kadastro duomenis;
• pastatų bei technologinių įrenginių išdėstymo planus;
• išsamų technologinio proceso aprašymą;
• duomenis apie gamybinius pajėgumus ir darbo laiką;
• įrenginių triukšmo charakteristikas;
• aplinkos oro taršos šaltinių ir išmetimų duomenis;
• informaciją apie kvapų šaltinius;
• transporto srautų duomenis;
• turimus taršos leidimus ir ankstesnius vertinimo dokumentus;
• informaciją apie artimiausius gyvenamuosius ir kitus jautrius objektus;
• ankstesnius PAV, PVSV, teritorijų planavimo ar statinių projektavimo dokumentus.

Jeigu SAZ patenka į kitų savininkų sklypus, papildomų dokumentų poreikį reikia įvertinti pačioje proceso pradžioje.

Kuo skiriasi PAV, PVSV ir SAZ?

Kai veiklai atliekamas visas PAV, poveikio visuomenės sveikatai klausimai ir SAZ gali būti nagrinėjami PAV dokumentuose. Kitais atvejais PVSV atliekamas kaip atskira procedūra.

Dažniausios SAZ nustatymo klaidos

Viena dažniausių klaidų – SAZ klausimą pradėti spręsti tik baigiant projektuoti objektą. Tokiu atveju gali paaiškėti, kad pasirinkta įrenginių vieta, technologija ar teritorija neužtikrina reikalavimų laikymosi.

Taip pat dažnai pasitaiko šios problemos:

• veikla vertinama pagal netinkamą ekonominės veiklos kodą;
• nepatikrinamas normatyvinis SAZ dydis;
• daroma prielaida, kad SAZ automatiškai sutaps su sklypo ribomis;
• skaičiavimams pateikiami nepilni arba pasenę duomenys;
• neįvertinami visi triukšmo ar kvapų šaltiniai;
• neatsižvelgiama į planuojamą veiklos plėtrą;
• supainiojamas SAZ nustatymas ir jos įregistravimas;
• neįvertinamas sutikimų ar Nacionalinės žemės tarnybos išvados poreikis.

Ankstyva teritorijos ir technologijos analizė leidžia dalį šių rizikų pašalinti dar iki pradedant oficialias procedūras.

Kiek laiko trunka SAZ nustatymas?

Vieno visiems projektams taikomo termino nėra. Bendra trukmė priklauso nuo:

• pradinės informacijos išsamumo;
• reikalingų tyrimų ir modeliavimų skaičiaus;
• visuomenės informavimo procedūrų;
• gautų visuomenės pasiūlymų;
• NVSC pateiktų pastabų;
• poreikio gauti žemės savininkų sutikimus ar NŽT išvadą;
• SAZ erdvinių duomenų parengimo ir registravimo.

Todėl terminą tikslinga nustatyti tik atlikus pradinę veiklos ir teritorijos analizę. Oficialią PVSV nagrinėjimo tvarką skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar visoms gamybos įmonėms privaloma SAZ?

Ne. SAZ poreikis nustatomas pagal faktinę veiklos rūšį ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo priedus. Vien įmonės registruotas adresas ar bendras veiklos apibūdinimas nėra pakankamas.

Ar SAZ gali sutapti su įmonės sklypo ribomis?

Taip, jeigu skaičiavimai patvirtina, kad už sklypo ribų visi vertinami poveikio rodikliai atitiks taikomus reikalavimus. Tačiau toks sutapatinimas nėra automatinis.

Ar atlikus PVSV SAZ visada sumažinama?

Ne. PVSV metu nustatomos poveikio rezultatais pagrįstos ribos. Jos gali būti mažesnės už normatyvinį dydį, tačiau gali būti ir didesnės už įmonės sklypą.

Ar pakanka gauti teigiamą NVSC sprendimą?

Ne. NVSC sprendime nurodyta SAZ turi būti tinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Ar SAZ galima nustatyti jau veikiančiai įmonei?

Taip, tačiau procedūra priklauso nuo veiklos pradžios, sklypų formavimo aplinkybių, ankstesnių dokumentų ir to, ar taikytina SAZ anksčiau buvo nustatyta. Kai kuriais atvejais reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos išvada.

Profesionalus SAZ procesas – nuo patikros iki registravimo

Poveikis.lt atlieka pirminę veiklos ir teritorijos analizę, rengia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, pagrindžia sanitarinės apsaugos zonos ribas ir atlieka triukšmo bei kvapų modeliavimą.

Taip pat organizuojame visuomenės informavimo procedūras, teikiame dokumentus NVSC ir padedame pasirengti nustatytos SAZ registravimui.

Jeigu planuojate naują ūkinę veiklą, rekonstruojate objektą, didinate gamybos pajėgumus arba turite neįregistruotą SAZ, susisiekite su mumis. Įvertinsime situaciją ir nustatysime, kokios procedūros bei dokumentai reikalingi.