Bioskaidžių atliekų kompostavimas Mažeikių rajone

Bioskaidžių atliekų kompostavimas Mažeikių rajone buvo įvertintas UAB „Kertex energija“ planuotai atliekų tvarkymo veiklai. MB „Verslo piemenys“ parengė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus ir atliko PVSV ataskaitos viešinimo procedūras.

Kompostavimo veiklą buvo numatyta vykdyti Tirkšlių seniūnijoje, Mažeikių rajone. Planuotas gamybinis pajėgumas – 3000 tonų komposto per metus.

UAB „Kertex energija“ projektas

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „Kertex energija“, įmonės kodas 302794893.

Projektas apėmė bioskaidžių atliekų priėmimą, paruošimą, maišymą, kompostavimą, sijojimą ir pagaminto komposto brandinimą.

Bioskaidžių atliekų kompostavimas

Kompostavimas – biologinis procesas, kurio metu mikroorganizmai kontroliuojamomis sąlygomis skaido organines atliekas. Proceso pabaigoje gaunamas stabilizuotas organinis produktas – kompostas.

Kompostavimo metu svarbu valdyti žaliavos sudėtį, drėgmę, temperatūrą, deguonies kiekį ir kompostuojamos medžiagos maišymą. Tinkamai kontroliuojant procesą organinės atliekos suskaidomos, sumažėja jų tūris ir gaunamas tolesniam naudojimui tinkamas kompostas.

UAB „Kertex energija“ projekte buvo numatyti du pagrindiniai atliekų kompostavimo būdai:

• žaliųjų ir kitų ne maisto bioskaidžių atliekų kompostavimas aikštelėje;
• maisto bei kitų bioskaidžių organinių atliekų kompostavimas uždarame pastate.

Toks atskyrimas padeda pritaikyti kompostavimo sąlygas skirtingų savybių atliekų srautams ir veiksmingiau valdyti galimą poveikį aplinkai.

Kompostavimo aikštelė

Nepavojingų atliekų kompostavimo aikštelėje buvo numatyta kompostuoti ne maisto žaliąsias ir kitas bioskaidžias atliekas.

Žaliosioms atliekoms gali būti priskiriama nupjauta žolė, lapai, smulkintos šakos, augalų liekanos ir kitos biologiškai skaidžios augalinės kilmės atliekos.

Kompostavimo aikštelėje atliekos paruošiamos, sukraunamos į kompostavimo kaupus arba kitas technologijoje numatytas sistemas. Kompostuojama masė periodiškai maišoma, kad būtų palaikomos aerobiniam skaidymui reikalingos sąlygos.

Organizuojant kompostavimo aikštelės veiklą svarbu užtikrinti:

• atliekų priėmimo kontrolę;
• skirtingų atliekų srautų atskyrimą;
• tinkamą kompostavimo pagrindą;
• paviršinių ir gamybinių nuotekų surinkimą;
• kompostuojamos masės drėgmės kontrolę;
• reguliarų komposto vartymą arba aeravimą;
• teritorijos švarą;
• kvapų ir biologinių teršalų valdymą.

Kompostavimo pastatas

Maisto ir kitų bioskaidžių organinių atliekų kompostavimas buvo numatytas specialiai šiai veiklai skirtame pastate.

Pastate buvo numatyta vykdyti šiuos pagrindinius technologinius procesus:

• atliekų priėmimą;
• maisto ir žaliųjų atliekų maišymą;
• kompostavimą;
• komposto sijojimą;
• komposto brandinimą.

Maisto atliekos gali greičiau skaidytis ir skleisti intensyvesnius kvapus nei žaliosios atliekos. Todėl šių atliekų tvarkymas pastate padeda geriau kontroliuoti atliekų priėmimą, laikymą, technologinius procesus ir susidarančio oro surinkimą.

Pagaminamo komposto kiekis

Įgyvendinus projektą buvo numatyta pagaminti iki 3000 tonų komposto per metus.

Pasibaigus aktyviajam kompostavimo etapui, kompostas brandinamas. Brandinimo metu biologiniai procesai sulėtėja, o medžiaga tampa stabilesnė.

Subrendęs kompostas gali būti sijojamas, atskiriant reikiamą frakciją ir pašalinant per stambias arba perdirbti netinkamas priemaišas.

Komposto kokybė ir galimas jo panaudojimas priklauso nuo priimtų atliekų sudėties, kompostavimo proceso kontrolės ir galutiniam produktui taikomų reikalavimų.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

Rengiant bioskaidžių atliekų kompostavimo PVSV buvo vertinama planuojamos veiklos vieta, technologiniai procesai ir galimas poveikis aplinkinėms teritorijoms.

Pagal veiklos pobūdį svarbiausi visuomenės sveikatai reikšmingi veiksniai yra:

• kompostavimo metu galintys susidaryti kvapai;
• aplinkos oro tarša;
• atliekų priėmimo ir tvarkymo įrenginių keliamas triukšmas;
• atliekas atvežančio ir kompostą išvežančio transporto srautai;
• paviršinių bei gamybinių nuotekų tvarkymas;
• biologinės kilmės teršalai;
• vabzdžių, graužikų ir paukščių pritraukimo rizika;
• atliekų laikymo sąlygos;
• veiklos teritorijos padėtis gyvenamosios aplinkos atžvilgiu;
• planuojamos sanitarinės apsaugos zonos ribos.

PVSV procedūros tikslas – įvertinti, ar už nustatomos sanitarinės apsaugos zonos ribų veiklos poveikis atitiks gyvenamajai aplinkai taikomus reikalavimus.

Kvapų vertinimas

Bioskaidžių atliekų kompostavimo veikloje kvapai yra vienas svarbiausių vertinamų aplinkos ir visuomenės sveikatos veiksnių.

Kvapai gali susidaryti:

• priimant ir iškraunant atliekas;
• laikinai laikant maisto bei kitas organines atliekas;
• maišant skirtingus atliekų srautus;
• aktyviojo kompostavimo metu;
• vartant kompostuojamą masę;
• sijojant ir brandinant kompostą;
• tvarkant susidariusias nuotekas.

Kvapų intensyvumui įtakos turi atliekų sudėtis, jų laikymo trukmė, temperatūra, drėgmė ir deguonies kiekis kompostuojamoje masėje.

Jeigu kompostuojamoje masėje trūksta deguonies, gali prasidėti anaerobiniai procesai, kurių metu susidaro intensyviau užuodžiami junginiai. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą atliekų maišymą, aeravimą ir technologinio proceso kontrolę.

Galimam kvapų poveikiui mažinti svarbios šios priemonės:

• kuo trumpesnis neapdorotų atliekų laikymo laikas;
• maisto atliekų tvarkymas uždarame pastate;
• reguliari kompostuojamos masės temperatūros ir drėgmės kontrolė;
• pakankamas deguonies kiekis kompostuojamoje masėje;
• tinkamas komposto vartymas arba aeravimas;
• švaros palaikymas atliekų priėmimo vietose;
• reguliarus nuotekų surinkimo sistemų valymas;
• netinkamų kompostuoti atliekų atskyrimas.

Triukšmo vertinimas

Kompostavimo veikloje triukšmą gali kelti atliekų smulkintuvai, sijotuvai, krautuvai, komposto vartymo įrenginiai, ventiliatoriai ir kita technologinė įranga.

Papildomas triukšmas gali susidaryti dėl atliekas atvežančio sunkiojo transporto, atliekų iškrovimo ir pagaminto komposto išvežimo.

Vertinant triukšmą atsižvelgiama į:

• naudojamų įrenginių skleidžiamo triukšmo lygį;
• įrenginių darbo laiką;
• veiklos vykdymą pastate arba atviroje aikštelėje;
• transporto priemonių skaičių ir judėjimo maršrutus;
• atstumą iki artimiausios gyvenamosios aplinkos;
• pastatų ir kitų teritorijoje esančių kliūčių poveikį triukšmo sklidimui.

Nuotekų ir paviršinio vandens tvarkymas

Kompostavimo aikštelėje gali susidaryti kritulių vanduo, susiliečiantis su atliekomis arba kompostuojama medžiaga. Taip pat gali susidaryti skystis, išsiskiriantis iš drėgnų organinių atliekų.

Todėl svarbu užtikrinti, kad galimai užterštas vanduo nepatektų tiesiogiai į gruntą ar aplinkines teritorijas.

Kompostavimo aikštelėje turi būti numatyti:

• nelaidus arba veiklos pobūdžiui pritaikytas pagrindas;
• paviršinio vandens surinkimas;
• galimai užterštų nuotekų atskyrimas;
• saugus surinktų nuotekų laikymas ir tvarkymas;
• reguliarus surinkimo sistemų tikrinimas.

Tinkamas nuotekų tvarkymas padeda apsaugoti dirvožemį, gruntinį ir paviršinį vandenį.

Biologinių veiksnių kontrolė

Maisto ir kitos organinės atliekos gali pritraukti vabzdžius, paukščius bei graužikus. Rizika padidėja, jeigu atliekos ilgai laikomos neapdorotos arba netinkamai uždengtos.

Biologinių veiksnių poveikiui mažinti svarbu:

• atliekas apdoroti kuo greičiau po jų priėmimo;
• maisto atliekas laikyti uždarose arba kontroliuojamose vietose;
• reguliariai valyti atliekų priėmimo ir tvarkymo zonas;
• vykdyti kenkėjų kontrolę;
• pašalinti išbyrėjusias atliekas;
• tinkamai tvarkyti kompostavimo proceso likučius.

Nustatyta sanitarinės apsaugos zona

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kompostavimo veiklai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos plotas – 4,7586 ha.

SAZ ribos sutapatintos su planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribomis.

Sanitarinės apsaugos zona nustatyta atsižvelgiant į PVSV ataskaitoje įvertintus kvapus, triukšmą, oro taršą ir kitus visuomenės sveikatai reikšmingus veiksnius.

PVSV procedūros rezultatas

Viešas visuomenės supažindinimas su PVSV ataskaita įvyko 2020 m. kovo 4 d. Tirkšlių seniūnijos patalpose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2020 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (8-11 14.3.4 E)BSV-10225.

Oficialiuose duomenyse nurodyta, kad planuojama bioskaidžių atliekų kompostavimo veikla yra leidžiama. Ataskaitos rengėjas – MB „Verslo piemenys“. Informacija skelbiama NVSC sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių duomenų bazėje.

Įgyvendintas PVSV projektas

Bioskaidžių atliekų kompostavimas Poveikis.lt yra užbaigtas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo projektas.

Projektas apėmė žaliųjų, maisto ir kitų bioskaidžių atliekų kompostavimą, 3000 tonų metinį komposto gamybos pajėgumą ir galimo poveikio aplinkinėms teritorijoms vertinimą.

Atlikus PVSV procedūrą veikla buvo pripažinta galima, o sanitarinės apsaugos zonos ribos sutapatintos su 4,7586 ha ploto veiklos teritorija.

Poveikis.lt paslaugos

Poveikis.lt rengia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus atliekų tvarkymo, kompostavimo, gamybos, energetikos, žemės ūkio ir kitiems objektams.

Taip pat padedame nustatyti sanitarines apsaugos zonas, rengiame PAV atrankos dokumentus ir atliekame triukšmo bei kvapų modeliavimą.

Jeigu planuojate bioskaidžių, žaliųjų, maisto ar kitų organinių atliekų tvarkymo veiklą, susisiekite su mumis. Įvertinsime projektą ir padėsime nustatyti, kokios aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos procedūros reikalingos.