Kvapų modeliavimas: kada reikalingas ir kaip vertinama kvapų sklaida?

Kvapų modeliavimas leidžia įvertinti, kaip iš planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos stacionarių šaltinių sklindantys kvapai pasiskirstys aplinkoje ir kokia kvapo koncentracija gali susidaryti gyvenamojoje aplinkoje.

Kvapų klausimas aktualus ne tik tada, kai įmonė jau veikia ir sulaukia gyventojų skundų. Kvapų sklaidos modeliavimą naudinga atlikti dar projektuojant gamybos, gyvulininkystės, atliekų tvarkymo, nuotekų valymo ar kitą kvapus galinčią skleisti veiklą.

Tai leidžia iš anksto įvertinti galimą poveikį, palyginti skirtingus projektinius sprendinius ir, jei reikia, numatyti kvapų mažinimo priemones.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikoma 5 europinių kvapo vienetų kubiniame metre (OUE/m³) didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore. Apie pasikeitusį reikalavimą išsamiau informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Kas yra kvapų modeliavimas?

Kvapų modeliavimas yra skaičiavimo procesas, kurio metu įvertinama, kaip iš konkrečių kvapų šaltinių išsiskiriantis kvapas pasklinda aplinkoje.

Sklaidai įtakos turi ne vien išskiriamo kvapo kiekis. Svarbūs ir:

• kvapo šaltinio tipas;
• šaltinio vieta ir aukštis;
• išmetamo oro kiekis;
• šaltinio darbo režimas;
• meteorologinės sąlygos;
• vietovės reljefas ir užstatymas;
• atstumai iki gyvenamosios aplinkos.

Modeliavimo rezultatai paprastai pateikiami kvapų sklaidos žemėlapiuose. Juose galima matyti apskaičiuotos kvapo koncentracijos pasiskirstymą aplink veiklos teritoriją ir įvertinti, ar gyvenamojoje aplinkoje nebus viršijama teisės aktuose nustatyta ribinė vertė.

Kokia kvapo koncentracijos ribinė vertė galioja 2026 metais?

Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ reglamentuoja kvapo koncentracijos vertinimą gyvenamojoje aplinkoje.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. didžiausia leidžiama kvapo koncentracija yra 5 OUE/m³. Iki šio pakeitimo buvo taikoma 8 OUE/m³ ribinė vertė.

Svarbu suprasti, kad 5 OUE/m³ nėra bendras reikalavimas bet kokiam kvapui bet kurioje vietoje.

NVSC nurodo, kad ribinė vertė taikoma stacionarių taršos kvapais šaltinių išskiriamų kvapų vertinimui gyvenamojoje aplinkoje.

Ji taikoma gyvenamosios paskirties pastatų bei teisės aktuose nurodytų visuomeninių pastatų patalpų orui ir jų žemės sklypų aplinkos orui ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo pastatų.

Todėl atliekant kvapų modeliavimą svarbu ne tik apskaičiuoti didžiausią koncentraciją visoje teritorijoje, bet ir tinkamai įvertinti gyvenamąją bei kitą teisės aktuose saugomą aplinką.

Kokioms veikloms aktualus kvapų modeliavimas?

Kvapų sklaidos vertinimo poreikis priklauso nuo konkrečios technologijos ir kvapų šaltinių.

Dažniausiai jis aktualus:

• gyvulininkystės ir paukštininkystės objektams;
• fermoms, mėšlo ir srutų laikymo vietoms;
• skerdykloms;
• mėsos, žuvies ir kitoms maisto gamybos įmonėms;
• nuotekų valymo įrenginiams;
• nuotekų dumblo tvarkymo objektams;
• atliekų laikymo ir apdorojimo veiklai;
• kompostavimo aikštelėms;
• sąvartynams;
• tam tikroms chemijos ir kitoms gamybos įmonėms;
• kitoms veikloms, kurių metu naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai.

Pavyzdžiui, atliekant nuotekų valymo įrenginių PVSV kvapai gali būti vienas iš poveikio veiksnių, kuris kartu su triukšmu ir aplinkos oro tarša vertinamas nustatant veiklos poveikį gyvenamajai aplinkai.

Ar kvapų modeliavimas ir kvapų matavimai yra tas pats?

Ne.

Kvapo koncentracijos matavimas parodo kvapo koncentraciją konkrečiame paimtame oro mėginyje arba padeda nustatyti kvapo emisijos parametrus.

Kvapų sklaidos modeliavimas naudojamas apskaičiuoti, kaip šis kvapas pasklis aplinkoje esant skirtingoms meteorologinėms sąlygoms ir kokios koncentracijos gali susidaryti aplinkinėse teritorijose.

Priklausomai nuo objekto ir turimos informacijos, modeliavimui gali būti reikalingi faktiniai kvapo emisijos duomenys, technologiniai duomenys arba kiti tinkamai pagrįsti pradiniai duomenys.

Todėl prieš pradedant modeliavimą pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokie kvapų šaltiniai yra objekte ir kokie duomenys apie juos yra prieinami.

Kokie duomenys reikalingi kvapų modeliavimui?

Pradinių duomenų kokybė turi tiesioginę įtaką modeliavimo rezultatams.

Paprastai vertinant objektą reikia:

• teritorijos plano;
• kvapų šaltinių koordinačių;
• šaltinių tipo;
• šaltinių aukščio ir kitų geometrinių parametrų;
• kvapo emisijos duomenų;
• oro srauto parametrų, kai jie aktualūs;
• įrenginių ir technologinių procesų darbo laiko;
• gamybinių pajėgumų;
• informacijos apie žaliavas ir atliekas;
• duomenų apie kvapų mažinimo priemones;
• gyvenamųjų ir kitų jautrių objektų vietos.

Svarbu įvertinti visus realiai galinčius skleisti kvapą šaltinius.

Pavyzdžiui, gamybos objekte neužtenka įvertinti vien pagrindinio ventiliacijos ortakio, jeigu kvapai į aplinką gali patekti ir per vartus, rezervuarus, atliekų laikymo vietas ar kitus stacionarius šaltinius.

Kaip atliekamas kvapų sklaidos modeliavimas?

Pirmiausia analizuojama technologija ir identifikuojami kvapų taršos šaltiniai.

Tuomet nustatomi modeliavimo parametrai, parenkami tinkami meteorologiniai duomenys ir sudaromas skaičiavimo modelis.

Kvapų sklaidai gali būti naudojamas AERMOD ar kitas konkrečiam vertinimui tinkamas modelis. Aplinkos apsaugos agentūra skelbia galiojančias ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti skirtų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas.

Atlikus skaičiavimus parengiami kvapų koncentracijos sklaidos žemėlapiai ir analizuojami rezultatai.

Vertinama, kokia didžiausia koncentracija gali susidaryti gyvenamojoje aplinkoje ir ar ji neviršija taikomos 5 OUE/m³ ribinės vertės.

Jeigu nagrinėjami keli technologiniai sprendiniai, galima sumodeliuoti kelis scenarijus ir palyginti jų poveikį.

Kvapų modeliavimas atliekant PVSV

Kvapai gali būti svarbus veiksnys atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV).

Kvapų modeliavimas nėra automatiškai privalomas kiekvienai PVSV ataskaitai. Poreikis priklauso nuo veiklos pobūdžio, technologijos ir galimų taršos kvapais šaltinių.

Jeigu veiklos metu kvapai gali turėti reikšmingą poveikį gyvenamajai aplinkai, jų sklaidos vertinimo rezultatai gali būti naudojami PVSV ataskaitoje kartu su triukšmo, aplinkos oro taršos ir kitų visuomenės sveikatai aktualių veiksnių vertinimu.

Kvapų modeliavimas nustatant SAZ

Kvapų sklaidos rezultatai taip pat gali būti svarbūs nustatant arba tikslinant sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribas.

Atliekant PVSV vertinama, ar už siūlomų SAZ ribų ūkinės veiklos poveikis atitiks visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Todėl objektuose, kuriuose kvapai yra reikšmingas veiksnys, jų sklaidos modeliavimo rezultatai gali tapti vienu iš SAZ ribas pagrindžiančių duomenų.

Plačiau apie pačią procedūrą galima skaityti straipsnyje „Sanitarinės apsaugos zona: kada ji privaloma ir kaip nustatoma?“.

Kvapų modeliavimas rengiant PAV dokumentus

Kvapų poveikis gali būti vertinamas ir rengiant poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentus.

Tai ypač aktualu planuojant veiklą, kurios metu gali susidaryti reikšmingos kvapų emisijos ir netoliese yra gyvenamųjų teritorijų.

Ankstyvoje projekto stadijoje atliktas kvapų modeliavimas leidžia įvertinti, ar pasirinkta objekto vieta ir technologiniai sprendiniai yra tinkami, bei iš anksto nustatyti galimas aplinkosaugines rizikas.

Ką daryti, jeigu modeliavimas rodo per didelę kvapo koncentraciją?

Modeliavimas naudingas ne tik nustatant, ar ribinė vertė viršijama.

Jis leidžia patikrinti, kokį rezultatą duotų skirtingos kvapų mažinimo priemonės.

Priklausomai nuo veiklos gali būti vertinama:

• kvapų šaltinių uždengimas;
• procesų vykdymas uždarose patalpose;
• rezervuarų uždengimas;
• ventiliacijos sistemos pakeitimai;
• oro valymo įrenginiai;
• biofiltrai;
• kitų kvapų mažinimo technologijų taikymas;
• šaltinio išmetimo parametrų pakeitimas;
• žaliavų ar atliekų laikymo trukmės mažinimas;
• atskirų procesų darbo režimo keitimas.

Pakeitus technologinius sprendinius galima atlikti pakartotinį modeliavimą ir palyginti rezultatus.

Todėl kvapų vertinimą naudinga atlikti dar projektavimo stadijoje. Tuomet sprendinių koregavimas paprastai yra paprastesnis nei tada, kai objektas jau pastatytas ir pradėtas eksploatuoti.

Dažniausios kvapų modeliavimo klaidos

Viena dažniausių klaidų yra neįtraukti visų reikšmingų kvapų šaltinių.

Problemos taip pat kyla, kai:

• modeliavimo ir technologinio projekto pajėgumai nesutampa;
• naudojami nepakankamai pagrįsti emisijos duomenys;
• netiksliai įvertinamas įrenginių darbo laikas;
• neįtraukiamas nepalankiausias realiai galimas veiklos režimas;
• pasikeitus technologijai neatnaujinamas modelis;
• deklaruojamos kvapų mažinimo priemonės neatitinka faktinių projekto sprendinių.

Todėl geras kvapų modeliavimas prasideda ne nuo programos paleidimo, o nuo išsamios technologinio proceso analizės.

Kada verta kvapus įvertinti dar prieš pradedant projektą?

Kvapų klausimą verta patikrinti prieš:

• pasirenkant sklypą naujai veiklai;
• projektuojant gamybos objektą;
• statant ar plečiant fermą;
• planuojant atliekų tvarkymo veiklą;
• įrengiant nuotekų valymo objektą;
• didinant esamos veiklos pajėgumus;
• keičiant technologiją;
• atliekant PVSV;
• nustatant SAZ;
• rengiant PAV ar PAV atrankos dokumentus.

Ankstyvas vertinimas leidžia nustatyti galimą problemą dar tada, kai projekto sprendinius galima keisti be didelių papildomų sąnaudų.

Kvapų sklaida atliekų tvarkymo veikloje

Kvapų modeliavimas planuojamai ir esamai veiklai

MB „Verslo piemenys“ teikia kvapų modeliavimo ir sklaidos vertinimo paslaugas planuojamiems ir esamiems objektams.

Vertinimo rezultatai gali būti naudojami rengiant PVSV, SAZ, PAV ir kitus projektui reikalingus dokumentus.

Prieš pradedant darbus įvertiname veiklos technologiją, kvapų šaltinius ir turimus pradinius duomenis. Tai leidžia nustatyti, kokios apimties vertinimas reikalingas konkrečiam objektui ir ar prieš modeliavimą būtina surinkti papildomą informaciją.

Dėl konkretaus projekto ir reikalingų procedūrų galima susisiekti su MB „Verslo piemenys“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia kvapo koncentracijos ribinė vertė galioja 2026 metais?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. gyvenamosios aplinkos ore taikoma 5 OUE/m³ didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė.

Ar 5 OUE/m³ riba taikoma visoje įmonės aplinkoje?

Ne. HN 121:2010 nustato konkrečią ribinės vertės taikymo sritį. NVSC nurodo, kad ji taikoma stacionarių taršos kvapais šaltinių išskiriamų kvapų vertinimui gyvenamosios paskirties ir nustatytų visuomeninių pastatų aplinkoje.

Ar kvapų modeliavimas visada privalomas atliekant PVSV?

Ne. Jo poreikis priklauso nuo konkrečios ūkinės veiklos, technologijos ir galimų kvapų šaltinių.

Ar galima modeliuoti dar nepastatytą objektą?

Taip. Modeliavimas gali būti atliekamas planuojamai veiklai pagal projektinius technologinius ir emisijos duomenis. Ankstyvoje stadijoje tai leidžia palyginti skirtingus sprendinius dar prieš investuojant į jų įgyvendinimą.

Ar kvapų modeliavimas gali būti naudojamas nustatant SAZ?

Taip. Jeigu kvapai yra vienas iš reikšmingų veiklos poveikio veiksnių, modeliavimo rezultatai gali būti naudojami PVSV metu pagrindžiant siūlomas sanitarinės apsaugos zonos ribas.

Ar kvapų matavimas pakeičia sklaidos modeliavimą?

Ne. Matavimas ir modeliavimas atlieka skirtingas funkcijas. Matavimai gali suteikti duomenis apie kvapo emisiją, o modeliavimas leidžia apskaičiuoti, kaip kvapas pasklis aplinkinėje teritorijoje.